Kelionė su augintiniu po Europą: reikalavimai skirtingose šalyse

Kelionė su augintiniu po Europą gali būti vienas smagiausių būdų atostogauti – nereikia ieškoti, kam palikti keturkojį šeimos narį, o naujas vietas galite atrasti kartu. Vis dėlto, prieš kraunant šuns guolį, katės transportavimo krepšį ar šeško reikmenis į automobilį verta skirti laiko dokumentams ir konkrečios šalies taisyklėms.

Nors Europos Sąjungoje šunų, kačių ir šeškų keliavimui taikomi bendri reikalavimai, tai nereiškia, kad visose valstybėse sąlygos visiškai vienodos. Kai kurios šalys neįleidžia jaunų, dar visaverčio imuniteto pasiutligei neturinčių gyvūnų, Suomija ir Airija reikalauja papildomo šunų gydymo nuo kaspinuočio, o Danijoje ar Prancūzijoje itin svarbi gali būti ir šuns veislė.

Todėl prieš kelionę verta patikrinti ne tik augintinio ES pasą, bet ir galutinės kelionės šalies bei valstybių, per kurias vyksite tranzitu, reikalavimus.

Bendros kelionių su augintiniu po ES taisyklės

Keliaujant tarp ES valstybių su šunimi, kate ar šešku pagrindinės taisyklės yra harmonizuotos. Paprastai augintinis turi būti paženklintas mikroschema, turėti galiojančią vakcinaciją nuo pasiutligės ir ES augintinio pasą, išduotą įgalioto veterinarijos gydytojo. Senesnė išimtis taikoma aiškiai įskaitomai tatuiruotei, jei ji padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.

Labai svarbi reikalavimų seka: mikroschema turi būti įdėta prieš pasiutligės vakcinaciją arba ne vėliau kaip vakcinacijos dieną. Pirmą kartą nuo pasiutligės vakcinuojamas gyvūnas turi būti bent 12 savaičių amžiaus, o po pirminės vakcinacijos keliauti paprastai galima tik praėjus mažiausiai 21 dienai. Jei revakcinacija atliekama dar nepasibaigus ankstesnės vakcinos galiojimui, naujo 21 dienos laukimo laikotarpio nėra. Jei terminas praleistas, nauja vakcina gali būti vertinama kaip pirminė.

ES augintinio pasas galioja visą gyvūno gyvenimą, tačiau tik tol, kol jame esanti sveikatos informacija, pirmiausia vakcinacija nuo pasiutligės, yra galiojanti. Todėl vien paso turėjimas savaime dar nereiškia, kad gyvūnas pasirengęs keliauti.

Nuo 2026 m. balandžio 22 d. taikomos atnaujintos ES taisyklės. Ne komercinės kelionės metu kartu paprastai galima vežtis ne daugiau kaip penkis šunis, kates ir šeškus. Daugiau gyvūnų leidžiama tik tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vykstant į parodą, varžybas ar sporto renginį ir pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.

Šios taisyklės skirtos nekomercinėms kelionėms, kai augintinis keliauja kartu su savininku ir nėra parduodamas ar perduodamas kitam asmeniui.

Ką patikrinti prieš pasirenkant kelionės šalį?

Planuojant atostogas su augintiniu geriausia pradėti ne nuo viešbučio rezervacijos, o nuo jo dokumentų. Patikrinkite mikroschemos numerį, vakcinacijos nuo pasiutligės galiojimo laiką ir ar visa informacija teisingai įrašyta ES augintinio pase.

Jeigu keliaujate su šuniuku, kačiuku ar jaunu šešku, jo amžius tampa ypač svarbus. ES šalys gali nuspręsti, ar įsileisti jaunesnius nei 12 savaičių dar nevakcinuotus gyvūnus arba 12–16 savaičių gyvūnus, kurie jau paskiepyti, bet dar nėra praėjęs reikiamas laikas imunitetui susiformuoti. Pavyzdžiui, Estija ir Suomija tokiomis aplinkybėmis numato išimtis, tačiau Latvija, Lenkija, Vokietija, Austrija, Danija, Prancūzija, Nyderlandai, Italija, Ispanija, Švedija, Airija ir Graikija tokių jaunų gyvūnų įprastai neįleidžia.

Keliaujant su šunimi taip pat verta patikrinti veislei taikomus apribojimus. Jie nėra vienodi visoje ES. Pavyzdžiui, Danijoje draudžiama įvežti 13 konkrečių veislių ir jų mišrūnų, o Prancūzijoje galioja speciali 1 ir 2 kategorijų šunų sistema.

Svarbu nepamiršti ir tranzito. Jei automobiliu važiuosite per kelias šalis, reikia atsižvelgti ne tik į galutinės valstybės, bet ir į tarpinių šalių taisykles.

Ar taisyklės vienodos šunims, katėms ir šeškams?

Pagrindiniai reikalavimai šunims, katėms ir šeškams ES yra labai panašūs: visiems trims gyvūnams taikomas ženklinimo, pasiutligės vakcinacijos ir ES augintinio paso reikalavimas. Būtent šioms trims gyvūnų rūšims ir skirtas standartinis ES augintinio pasas.

Tačiau viena svarbi išimtis susijusi su šunimis. Vykstant į Suomiją, Airiją, Maltą ar Šiaurės Airiją, taip pat į ES nepriklausančią Norvegiją, šuo turi būti veterinarijos gydytojo gydytas nuo Echinococcus multilocularis kaspinuočio. Katėms ir šeškams šis reikalavimas netaikomas.

Jeigu keliaujate ne su šunimi, kate ar šešku, o, pavyzdžiui, triušiu, graužiku, paukščiu ar ropliu, standartinio ES augintinio paso taisyklės nebetaikomos. Tokiais atvejais būtina tikrinti konkrečios valstybės nacionalinius reikalavimus.

Kelionė su augintiniu į populiariausias Europos šalis: ką būtina žinoti?

Žemiau pateikta lentelė skirta kelionei iš Lietuvos ar kitos ES valstybės su nekomerciniais tikslais keliaujančiu šunimi, kate arba šešku.

Svarbu: lentelėje „pakanka ES paso“ reiškia ne vien fizinį paso turėjimą. Pase turi būti teisingai nurodytas augintinio mikroschemos numeris ir galiojanti vakcinacija nuo pasiutligės, o prireikus – ir kiti privalomi veterinaro įrašai. Šalių taisyklės gali būti atnaujinamos, todėl prieš kiekvieną kelionę rekomenduojama dar kartą jas patikrinti oficialiuose šaltiniuose.

Kada šunį reikia gydyti nuo kaspinuočio?

Vienas dažniausiai keliautojus nustebinančių reikalavimų – privalomas šuns gydymas nuo Echinococcus multilocularis. Jis taikomas vykstant į Suomiją, Airiją, Maltą ir Šiaurės Airiją, taip pat į Norvegiją.

Jeigu iš Lietuvos keliaujate su šunimi į Suomiją arba Airiją, gydymą turi atlikti veterinarijos gydytojas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki planuojamo atvykimo į šalį. Paprasčiau tariant, procedūra turi būti atlikta likus nuo vienos iki penkių parų iki įvažiavimo.

Naudojamas preparatas turi būti veiksmingas prieš šį kaspinuotį, o veterinarijos gydytojas privalo procedūrą užregistruoti tam skirtoje ES augintinio paso dalyje. Vien namuose šeimininko sugirdyto preparato nepakanka – būtinas oficialus veterinaro įrašas.

Šis reikalavimas galioja tik šunims. Katėms ir šeškams tokio gydymo prieš kelionę į Suomiją ar Airiją nereikia.

Todėl planuojant kelionę geriausia veterinaro vizitą derinti pagal tikslų kelto, skrydžio ar sienos kirtimo laiką. Jei preparatas bus duotas per anksti arba per vėlai, šuo formaliai gali neatitikti įvažiavimo sąlygų.

Automobiliu, lėktuvu ar keltu – ką pasirinkti augintiniui?

Dokumentų reikalavimai nepriklauso vien nuo pasirinktos transporto priemonės, tačiau pati kelionė augintiniui gali būti labai skirtinga.

Kelionė automobiliu

Automobilis daugeliui šunų ir jų šeimininkų yra patogiausias pasirinkimas. Galima patiems planuoti sustojimus, duoti vandens, pasivaikščioti ir koreguoti kelionės tempą pagal augintinio savijautą.

Tačiau ilgas maršrutas reiškia ir daugiau tranzito valstybių. Pavyzdžiui, vykstant iš Lietuvos į Prancūziją ar Italiją, neužtenka pasitikrinti vien galutinės šalies sąlygų – turi būti įvertintos ir Lenkijos, Vokietijos, Austrijos ar kitų maršrute esančių valstybių taisyklės.

Automobilyje gyvūnas taip pat turėtų būti vežamas saugiai. Mažesniems augintiniams geriausiai tinka stabiliai pritvirtintas transportavimo boksas, o šuniui – specialios saugos petnešos ar kelioninis narvas.

Kelionė lėktuvu

Skrydį su augintiniu reikia planuoti gerokai anksčiau nei įprastą kelionę. Oro linijų taisyklės nėra vienodos: skiriasi leidžiamas gyvūno svoris salone, transportavimo krepšio matmenys, veislių apribojimai ir gyvūnų skaičius viename skrydyje.

Todėl net jei pagal valstybės taisykles augintinis gali į ją atvykti, tai dar nereiškia, kad konkrečios oro linijos sutiks jį vežti pasirinktu reisu.

Pirkdami bilietą pirmiausia patikrinkite vežėjo sąlygas ir tik tada rezervuokite skrydį. Ypač daug dėmesio reikia skirti trumpasnukių veislių šunims ir katėms, kurioms kai kurie vežėjai dėl kvėpavimo sutrikimų rizikos taiko papildomus apribojimus.

Kelionė keltu

Keltas gali būti itin patogus vykstant su augintiniu į Suomiją, Švediją ar kitas Šiaurės Europos šalis. Vis dėlto, skirtingos keltų bendrovės taiko skirtingas taisykles: vienur galima rezervuoti augintiniams pritaikytą kajutę, kitur gyvūnai turi likti automobilyje arba specialioje zonoje.

Jeigu keltu vykstate į Suomiją, ypač svarbu iš anksto apskaičiuoti gydymo nuo Echinococcus multilocularis laiką. Reikalaujamas 24–120 valandų terminas skaičiuojamas iki numatomo įvažiavimo į šalį, todėl veterinaro vizitą verta derinti jau žinant kelto atvykimo laiką.

Ramios kelionės prasideda dar prieš išvykstant

Kelionė su šunimi, kate ar šešku po Europą neturi būti sudėtinga. Daugeliu atvejų pakanka tinkamai paženklinto augintinio, galiojančios vakcinacijos nuo pasiutligės ir tvarkingo ES augintinio paso. Tačiau būtent mažos išimtys dažniausiai sukelia didžiausių problemų.

Suomijoje ir Airijoje šuniui reikės gydymo nuo kaspinuočio, Danijoje ir Prancūzijoje būtina atkreipti dėmesį į kai kurioms šunų veislėms taikomus apribojimus, o keliaujant su jaunu augintiniu svarbu iš anksto išsiaiškinti, ar pasirinkta valstybė jį apskritai įleis.

Pagrindinė taisyklė šeimininkui – kelionės dokumentus tikrinti ne paskutinę dieną. Likus kelioms savaitėms peržiūrėkite augintinio pasą ir vakcinacijos terminus, o artėjant išvykimui dar kartą patikrinkite oficialią kelionės šalies informaciją. Taip pasienyje ar registruojantis į keltą bei skrydį liks gerokai mažiau netikėtumų, o daugiau dėmesio galėsite skirti svarbiausiam dalykui – bendrai kelionei su savo augintiniu.

Informacija straipsnyje atnaujinta 2026-08-25. Gyvūnų įvežimo ir transportavimo taisyklės gali keistis, todėl prieš kelionę rekomenduojama pasitikrinti aktualią informaciją Europos Komisijos ir konkrečios šalies veterinarijos institucijų svetainėse.