Kelionė su augintiniu po Europos Sąjungą dažniausiai yra gana paprasta: galiojantis augintinio pasas, mikroschema ir vakcina nuo pasiutligės – ir galima planuoti išvyką. Tačiau vos tik maršrutas nusidriekia už ES ribų, taisyklės gali pasikeisti. Vienose šalyse Lietuvos išduoto augintinio paso visiškai pakanka, kitose reikės veterinarijos sertifikato, papildomo gydymo ar pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo.
Dar svarbiau tai, kad reikia galvoti ne tik apie įvažiavimą į pasirinktą šalį, bet ir apie grįžimą į Lietuvą. Todėl kelionę su šunimi, kate ar šešku verta pradėti planuoti gerokai anksčiau nei kraunamas lagaminas.
Ar augintinio paso pakanka keliaujant už ES ribų?
Trumpas atsakymas – kartais taip, bet ne visada.
ES augintinio pasas yra vienas svarbiausių kelionės dokumentų. Jame nurodomi gyvūno ir jo savininko duomenys, mikroschemos numeris, informacija apie vakcinaciją nuo pasiutligės bei, kai reikia, kitos veterinarinės procedūros. Tačiau tai, kad augintinis turi galiojantį ES pasą, savaime nereiškia, jog jis atitinka kiekvienos ne ES šalies įvažiavimo sąlygas.
Pavyzdžiui, keliaujant iš Lietuvos į Norvegiją ar Šveicariją ES augintinio pasas pripažįstamas, jei gyvūnas tinkamai paženklintas mikroschema ir galioja vakcina nuo pasiutligės. Norvegijoje šunims papildomai taikomas gydymo nuo Echinococcus multilocularis reikalavimas.
Visai kitokia situacija laukia vykstant į Islandiją. Čia įprastos turistinės kelionės su šunimi ar kate praktiškai prilyginamos gyvūno importui: būtinas išankstinis leidimas, sveikatos dokumentai, tyrimai, o atvykęs gyvūnas turi praleisti mažiausiai 14 dienų patvirtintoje karantino stotyje.
Todėl planuojant kelionę su augintiniu už ES ribų saugiausia vadovautis ne principu „turime pasą, vadinasi, viskas gerai“, o konkrečios šalies veterinarijos institucijų reikalavimais.
Kur keliaujate? Reikalavimai populiariose ne ES šalyse
Žemiau pateikti pagrindiniai reikalavimai šunims, katėms ir, kai taikoma, šeškams, keliaujantiems nekomerciniais tikslais iš Lietuvos.
|
Šalis |
Ar pakanka ES augintinio paso? |
Svarbiausi papildomi reikalavimai |
|
Jungtinė Karalystė |
Dažniausiai taip |
Reikalinga mikroschema ir galiojanti vakcina nuo pasiutligės. Šunims, atvykstantiems iš Lietuvos, paprastai reikia veterinaro atlikto gydymo nuo Echinococcus multilocularis. Taip pat svarbu keliauti patvirtintu maršrutu ir su gyvūnus priimančiu vežėju. |
|
Norvegija |
Taip |
Reikalinga mikroschema, galiojanti vakcina nuo pasiutligės ir ES augintinio pasas. Šunims iš Lietuvos būtinas gydymas nuo Echinococcus multilocularis, paprastai atliekamas likus 24–120 val. iki įvažiavimo. |
|
Šveicarija |
Taip |
Gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema, turėti galiojančią vakciną nuo pasiutligės ir pripažįstamą ES augintinio pasą. |
|
Islandija |
Ne |
Reikalingas importo leidimas, specialus sveikatos ir kilmės sertifikatas, vakcinos, pasiutligės antikūnų tyrimas bei kiti nustatyti tyrimai. Visiems įvežamiems šunims ir katėms taikomas mažiausiai 14 dienų karantinas, o atvykti leidžiama per Keflavíko oro uostą. |
|
Turkija |
Ne |
Reikalinga mikroschema, vakcina nuo pasiutligės, pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas ir oficialus veterinarijos sveikatos sertifikatas. Turkijos institucijos nurodo, kad kraujas tyrimui imamas ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo vakcinacijos, o pirmą kartą atlikus tyrimą taikomas 90 dienų laukimo laikotarpis. |
|
Serbija |
Taip |
Keliaujant iš ES reikalinga mikroschema, galiojanti vakcina nuo pasiutligės ir tinkamai užpildytas augintinio pasas. Po pirmos vakcinacijos turi būti praėję bent 21 diena. Gyvūnams iš ES atskiro veterinarijos sertifikato paprastai nereikia. |
|
Šiaurės Makedonija |
Paprastai taip |
Reikalingas gyvūno identifikavimas, galiojanti vakcina nuo pasiutligės ir tinkamas identifikavimo dokumentas. Šiaurės Makedonijos taisyklės numato augintinio pasą tam tikrų sąraše esančių šalių gyvūnams, o kitais atvejais – veterinarijos sveikatos sertifikatą. |
Jungtinės Karalystės atveju verta atkreipti dėmesį, kad čia kalbama apie Angliją, Škotiją ir Velsą. Šiaurės Airijai galioja atskira sistema.
Informacija lentelėje atnaujinta 2026-08-25. Gyvūnų įvežimo ir transportavimo taisyklės gali keistis, todėl prieš kiekvieną kelionę verta dar kartą patikrinti oficialią šalies informaciją.
Augintinio pasas ir veterinarijos sertifikatas – ne tas pats dokumentas
Šiuos du dokumentus lengva supainioti, tačiau jų paskirtis skiriasi.
Augintinio pasą galima įsivaizduoti kaip ilgalaikį gyvūno kelionės dokumentą. Jis susietas su konkrečiu augintiniu ir jame kaupiama svarbiausia informacija: mikroschemos numeris, vakcinos nuo pasiutligės duomenys, savininko informacija bei tam tikros papildomos veterinarinės procedūros. ES išduotas tinkamai pildomas pasas gali galioti visą gyvūno gyvenimą.
Veterinarijos sveikatos sertifikatas paprastai išduodamas konkrečiai kelionei arba įvažiavimui į konkrečią šalį. Juo oficialiai patvirtinama, kad gyvūnas atitinka paskirties valstybės nustatytus sveikatos reikalavimus. Sertifikato galiojimas dažniausiai yra ribotas, todėl jo negalima pasirūpinti prieš kelis mėnesius vien tam, kad dokumentas jau būtų stalčiuje.
Kai kurios šalys sertifikato reikalauja net tada, kai gyvūnas turi ES augintinio pasą. Puikus pavyzdys – Turkija, kurios oficialiose taisyklėse numatytas veterinarijos sveikatos sertifikatas kartu su kitais dokumentais ir tyrimais.
Kitaip tariant, augintinio pasas ir veterinarijos sertifikatas ne visada pakeičia vienas kitą. Tam tikroje kelionėje gali prireikti abiejų.
Pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas: kodėl apie jį verta pagalvoti iš anksto?
Pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas, dar vadinamas pasiutligės antikūnų arba serologiniu tyrimu, parodo, ar po vakcinacijos gyvūno kraujyje susidarė pakankamas antikūnų kiekis.
Tyrimui veterinaras paima kraujo mėginį, kuris tiriamas patvirtintoje laboratorijoje. Kelionėms taikomuose reikalavimuose paprastai laikomas tinkamu ne mažesnis kaip 0,5 IU/ml pasiutligę neutralizuojančių antikūnų kiekis.
Kodėl šio tyrimo negalima palikti paskutinei savaitei prieš atostogas? Nes svarbus ne tik pats rezultatas, bet ir datos. Pagal ES taisykles, kai gyvūnas grįžta iš šalies, kuriai taikomas titravimo reikalavimas, kraujo mėginys turi būti paimtas praėjus nustatytam laikui po vakcinacijos, o kai kuriais atvejais iki įvažiavimo į ES turi būti išlauktas 90 dienų laikotarpis.
Čia yra vienas itin naudingas niuansas keliaujantiems iš Lietuvos. Jei pasiutligės antikūnų tyrimas reikalingas būsimam grįžimui į ES, jį geriausia atlikti dar prieš išvykstant iš Europos Sąjungos ir užtikrinti, kad rezultatas bei reikalingi įrašai būtų tinkamai susieti su augintinio dokumentais. Tokiu atveju grįžtant į ES po kelionės į atitinkamą trečiąją šalį 90 dienų laukimo laikotarpis netaikomas.
Pavyzdžiui, tai ypač aktualu keliaujant į Turkiją. Turkija nėra įtraukta į dabartinį ES trečiųjų šalių sąrašą, leidžiantį grįžti be titravimo, todėl tyrimu verta pasirūpinti dar Lietuvoje. Šiaurės Makedonija šiame ES sąraše yra, o nuo 2026 m. birželio į jį įtraukta ir Serbija, todėl grįžtant iš šių šalių į ES pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas paprastai nereikalingas.
Prieš uždarant namų duris: ką dar patikrinti Lietuvoje?
Kelionės dokumentus geriausia peržiūrėti ne išvykimo rytą, o dar planuojant maršrutą. Pirmiausia įsitikinkite, kad augintinio mikroschema nuskaitoma ir jos numeris dokumentuose įrašytas be klaidų. Svarbu ir tai, kad vakcina nuo pasiutligės būtų atlikta jau po gyvūno paženklinimo mikroschema – priešingu atveju kelionės taisyklių požiūriu vakcinacija gali būti nepripažinta.
Patikrinkite ir vakcinos galiojimo datą. Jei tai pirmoji vakcina nuo pasiutligės arba ankstesnės vakcinos galiojimas buvo nutrūkęs, dažnai reikia išlaukti bent 21 dieną, kol vakcinacija pradedama laikyti galiojančia kelionei.
Dar kartą peržvelkite ne tik paskirties šalies, bet ir visų tranzito valstybių taisykles. Kelionė automobiliu į galutinį tašką Balkanuose gali kirsti kelias valstybes, todėl dokumentai turi tikti visam maršrutui.
Ne mažiau svarbios ir vežėjo taisyklės. Oro linijų, keltų ar kitų transporto bendrovių reikalavimai gali būti griežtesni nei valstybės nustatytos minimalios sąlygos. Pavyzdžiui, vykstant į Didžiąją Britaniją gyvūnai gali atvykti tik patvirtintais maršrutais ir su juos vežti įgaliotomis transporto bendrovėmis.
Jeigu šaliai reikalingas veterinarijos sertifikatas, verta iš anksto išsiaiškinti, kas Lietuvoje gali jį išduoti ar oficialiai patvirtinti ir kiek laiko iki sienos kirtimo dokumentas galioja. Tokiais atvejais datos dokumentuose yra ne mažiau svarbios nei pats dokumento turėjimas.

Kelionė nesibaigia atvykus: kaip pasiruošti grįžimui į Lietuvą?
Viena dažniausių planavimo klaidų – kruopščiai išsiaiškinti, ko reikia įvažiuojant į užsienio šalį, ir pamiršti patikrinti grįžimo į ES sąlygas.
Grįžtant su šunimi, kate ar šešku iš ne ES šalies svarbiausia yra tai, kuriai kategorijai pagal ES taisykles priklauso valstybė, iš kurios atvykstate. Jungtinė Karalystė, Šiaurės Makedonija ir nuo 2026 m. birželio Serbija yra tarp trečiųjų šalių, iš kurių grįžtant pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo paprastai nereikia. Šveicarija ir Islandija taip pat patenka į ES pripažįstamų šalių sistemą.
Turkijos atvejis kitoks. Kadangi ji nėra įtraukta į šį sąrašą, grįžimui į Lietuvą gali būti reikalingas galiojantis pasiutligės antikūnų titravimo rezultatas. Dėl to tyrimą praktiškiausia atlikti dar prieš išvykstant iš Lietuvos, o vakcinaciją nuo pasiutligės vėliau atnaujinti laiku, neleidžiant jai nustoti galioti.
ES augintinio pasas grįžtant į Sąjungą po trumpos kelionės į trečiąją šalį gali būti naudojamas, jei iš jo galima nustatyti, kad dar prieš išvykstant iš ES gyvūnas atitiko vakcinacijos nuo pasiutligės ir, kai būtina, antikūnų titravimo reikalavimus. Jei to įrodyti iš paso negalima, gali prireikti gyvūno sveikatos sertifikato.
Todėl geriausia apie kelionę galvoti kaip apie vieną ratą: Lietuva → pasirinkta šalis → Lietuva, o ne tik kaip apie išvykimą. Taip iš anksto pasirūpinsite ne tik sklandžiu sienos kirtimu atostogų pradžioje, bet ir ramia kelione namo.
Kuo anksčiau pradėsite ruoštis, tuo mažiau staigmenų kelionėje
Kelionė su augintiniu už ES ribų nebūtinai turi reikšti sudėtingą dokumentų maratoną. Į Norvegiją, Šveicariją, Jungtinę Karalystę, Serbiją ar Šiaurės Makedoniją daugeliu atvejų galima vykti turint tinkamai sutvarkytą ES augintinio pasą ir įvykdžius konkrečius šalies sveikatos reikalavimus. Tačiau planuojant kelionę į Turkiją ar Islandiją pasiruošimą reikėtų pradėti gerokai anksčiau.
Svarbiausia taisyklė paprasta: prieš rezervuojant kelionę patikrinkite ne tik paskirties šalies reikalavimus, bet ir sąlygas, kurios bus taikomos grįžtant į Lietuvą. Veterinarijos reikalavimai gali keistis, todėl prieš išvykstant visuomet verta vadovautis naujausia oficialių Lietuvos, ES ir paskirties šalies institucijų informacija.
Taip kelionės dokumentai taps tik nedidele pasiruošimo dalimi, o pagrindinis rūpestis liks kur kas malonesnis – kur kartu su augintiniu keliausite šį kartą.