Banguotoji papūgėlė yra mažiausia papūga ir į Europą ji buvo atvežta 1840 metais tyrinėtojo Johno Gouldo. Netrukus šie paukščiai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Banguotoji papūgėlė šį pavadinimą gavo dėl bangelių ornamento ant plunksnų. Šis paukštis kilęs iš Australijos stepių, kur dienos temperatūra siekia +40°C, o nakties – apie 0°C. Banguotosios papūgėlės ištveria šiuos didelius temperatūrų svyravimus. Atslinkus nakčiai jos giliai užmiega. Gamtoje šie paukščiai gyvena dideliais būriais. Jos drauge miega, valgo ir prausiasi. Porelės gyvena taip pat būryje, kartu su visomis papūgėlėmis, nes taip jos jaučiasi saugiau. Įprastai banguotųjų papūgėlių pulkus sudaro nuo 20 iki 60 paukščių. Banguotoji papūgėlė yra mažiausia papūga ir į Europą ji buvo atvežta 1840 metais tyrinėtojo Johno Gouldo. Netrukus šie paukščiai išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Kilmė: Centrinė Australija
Kūno ilgis: 18–24 cm
Uodega: 8–12 cm
Svoris: 40–50 g
Gyvenimo trukmė: 12–14 m.
Savybės
Snapas. Banguotosios papūgėlės snapas yra trumpas, kietas, lenktos formos.
Regėjimas. Šie paukščiai mato tokias pačias spalvas kaip ir žmonės. Dėl greito ir staigaus galvos kraipymo papūgėlė pastebi kiekvieną detalę ir anksti atpažįsta priešą. Banguotoji papūgėlė užfiksuoja vidutiniškai 150 vaizdų per sekundę, kuomet žmogus pastebi tik 16.
Klausa. Banguotosios papūgėlės turi ypač gerą klausą, todėl jas galima išmokyti kalbėti. Tarpusavyje jos bendrauja garsais, panašiais vienas į kitą, ir per didelius atstumus puikiai viena kitą supranta. Šis paukštis girdi nuo 40 iki 20000 garso dažnių (hercų) per sekundę.
Skonio receptoriai. Papūgėlių skonio receptoriai nėra taip gerai išvystyti kaip žmonių, tačiau jos jaučia skonio skirtumus. Joms patinka sūrus lesalas, tačiau jokiu būdu nepersūdykite! Tai gali atsiliepti jūsų paukštuko sveikatai. Retas atvejis, tačiau būna papūgėlių, kurioms patinka ir saldus lesalas.
Uoslė. Apie papūgų uoslę žinoma nedaug. Spėjama, kad papūgėlės gali užuosti. Tačiau jų uoslė – kaip ir daugelio paukščių – neišsivysčiusi.
Lyties ir amžiaus skirtumai. Suaugusias banguotąsias papūgėles galima lengvai atskirti pagal nosies spalvą (virš snapo): patinėlių taip vadinamoji vaškinė oda yra mėlynos spalvos, o patelių – šviesiai rudos.
Jauną papūgą nuo suaugusios taip pat nesunku atskirti. Jauna papūga turi dideles akis, kurių rainelės nematyti. Pas suaugusią papūgėlę aplink akį matyti balta rainelė. Ant galvos esančios bangelės taip pat išduoda paukščio amžių. Jauna banguotoji papūga turi daug bangelių ant galvos, siekiančių net vaškinę odą. Tuo atveju suaugusios papūgos kakta būna vienspalvė. Be to, ant jaunos papūgos kaklo esančios dėmės yra mažos ir pailgos, suaugusios – didesnės ir apskritos.
Plunksnos. Banguotosios papūgėlės ant nugaros turi trumpas plunksnas su bangelių ornamentais. Pilvo plunksnos būna vienspalvės. Uodegą sudaro dvi siaurėjančios, vienodo ilgio plunksnos ir dar viena plunksna, skirta „vairuoti“, kuomet paukštis skrenda. Sparnų plunksnos gali būti iki 8 cm ilgio, jos paukščiui skrendant padeda laikytis ore. Banguotosios papūgėlės 2–3 kartus per metus meta savo plunksnas. Uodegos plunksnos yra atnaujinamos maždaug du kartus į metus. Trumpąsias plunksnas ant galvos, pilvo ir nugaros papūga keičia nuolat per visus metus. Kasdienė plunksnų priežiūra banguotosioms papūgėlėms yra gyvybiškai svarbi, nes tik turėdamos nepažeistas plunksnas jos gali skraidyti ir apsisaugoti nuo šalčio ir drėgmės. Todėl šėrimosi metu, kuomet plunksnos atsinaujina, banguotajai papūgėlei ypač reikia vitaminų ir mineralų.
Banguotųjų papūgėlių protėviai, gyvenę Australijoje, buvo vien tik žalios spalvos su geltona galvute. Nelaisvėje buvo išveista gerokai daugiau šių paukščių spalvų. Šiandien jų yra mėlynų, violetinių, geltonų ir netgi visiškai baltų. Raudonų arba juodų banguotųjų papūgėlių nėra.
Žalios papūgėlės turi geltoną galvutę. Šiandien žalios papūgėlės yra įvairių atspalvių: jos gali būti šviesiai, tamsiai arba pilkšvai žalios.
Mėlynos papūgėlės būna šviesiai ir tamsiai mėlynos (dar kitaip vadinamos violetinėmis). Suprantama, jog dvi mėlynos papūgėlės negali susilaukti žalios spalvos jauniklio. Mėlynų papūgėlių galvutė dažniausia būna balta, tačiau yra mėlynų papūgėlių ir su geltonos spalvos galvutėmis. Pilvo spalva būna mėlyna arba pilka.
Papūgėlės, kurių plunksnos yra visiškai geltonos, pasižymi labai neryškiomis juodomis bangelėmis. Šių papūgėlių akys yra juodos.
Lutino banguotosios papūgėlės yra taip pat visiškai geltonos; jos neturi jokių tamsių spalvų. Jų skruostukai ir sparnų galai balti. Lutino patinėlių vaškinė oda yra rausva, o patelių – šviesiai ruda.
Baltos spalvos papūgėlės gali būti kiek skirtingos. Vienų baltų papūgėlių krūtinė yra švelniai melsva, akys juodos, vaškinė oda melsva arba ruda. Kitų baltų papūgėlių, pavadinimu Albinos, plunksnos yra visiškai baltos. Šių papūgėlių akys yra raudonos.
Jaunikliai
Banguotosios papūgėlės peri kolonijose, kad apsisaugotų nuo priešų. Patelė kas dvi dienas padeda po kiaušinį. Vidutiniškai banguotosios papūgėlės padeda 4–6, o kartais – ir 9 kiaušinius. Vienas kiaušinis sveria apie 3 gramus. Patelė ant kiaušinių tupi 18 dienų ir juos šildo 36°C. Šias dvi su puse savaitės patelė nesitraukia nuo perėjimo vietos, išskyrus tais atvejais, kai jai reikia išsituštinti. Patinėlis tuo tarpu rūpinasi pašaru ir saugo lizdą. Praėjus 18 dienų išsirita paukščiukai. Tik ką išsiritę paukščiukai yra akli ir neapsiplunksnavę. Jie negali pakelti galvos ir yra šeriami jiems gulint ant nugaros. Paukščiukai sveria 1–1,6 gramų. Nors mažyliai išsirita skirtingu laiku, patelė visais jaunikliais rūpinasi vienodai. Kiaušinio lukštus patelė suėda. Tik išsiritę mažyliai yra maitinami pienu, esančiu patelės gurklyje. Šį laikotarpį patelė yra maitinama patinėlio, o dalį pašaro ji perduoda jaunikliams. Jauniklių vystymosi etapus galite matyti šioje lentelėje.
Maždaug po 35 dienų patinėlis moko jauniklius skraidyti. Tuo tarpu patelė ruošiasi kitam perėjimui. Dar po keleto dienų jaunikliai savarankiškai ieško pašaro. Maždaug po 6–7 savaičių mažyliai yra visiškai savarankiški ir sveria tiek, kiek ir jų tėvai. Norint, jog papūgėlės imtų perėti, joms būtina tam tikslui įrengti vietą. Į narvelį galima įdėti inkilėlį. Neturint perėjimo vietos patelė neperės.
DĖMESIO! Kiaušinių lukštai yra labai ploni, todėl neimkite jų iš lizdo!
