Šiandien anglų kokerspanielis – nepaprastai populiarus šeimos numylėtinis. Jis linksmas, judrus, protingas, draugiškas, myli vaikus, todėl anglų kokerspanielis – idealus šeimos šuo. Šis šuo gali gyventi mieste, tačiau atminkite, jog tai medžioklinis šuo, todėl jam reikia nuolat judėti. Kiek galima daugiau su juo užsiimkite ir žaiskite, taip lavinamas šuns protas.
Apibūdinimas
Kilmės šalis: Didžioji Britanija
Kilmės laikas: XIX a.
Buvo: atnešantis smulkius laimikius šuo
Dabar: namų, medžioklinis šuo
Ūgis: 38–41 cm
Svoris: 13–15 kg
Gyvenimo trukmė: 13–14 metų
Veislės istorija. Neabejotina, jog spanieliai – vieni žinomiausių ir seniausių šunų veislių pasaulyje, o anglų kokerspanieliai – labiausiai paplitusi spanielių veislė. Šių šunų protėviai žinomi nuo XIV amžiaus, nors Ispanijoje panašūs į juos šunys buvo auginami jau VII amžiuje. XIV a. šie šunys Anglijoje buvo naudojami kaip paukštininkai. Nors anglams patiko šie šunys, tačiau dėl konservatyvumo ir neblėstančios meilės karališkiesiems šunims, šie nepajėgė užkariauti britų širdžių. Anglų kokerspanieliai ypač išpopuliarėjo tik karalienės Elžbietos laikais. Oficialiai ši veislė įregistruota nuo 1879 metų.
Šuns temperamentas. Šiandien anglų kokerspanielis – nepaprastai populiarus šeimos numylėtinis. Jis linksmas, judrus, protingas, draugiškas, myli vaikus, todėl anglų kokerspanielis – idealus šeimos šuo. Nors šis šuo gali gyventi mieste, atminkite, jog tai medžioklinis šuo, tad leiskite jam išsišėlti lauke be pavadėlio. Per dieną šuo gali aktyviai sportuoti, bėgioti 40–60 min. Jis mėgsta plaukioti, šniukštinėti po nendrynus, todėl nedrauskite šuniui šio malonumo. Tiesa, šis medžioklis šuo instinktyviai veržiasi persekioti grobį, todėl patariama nuo mažens atpratinti vytis paukščius, mašinas arba dviratininkus. Tai lengvai dresuojamas šuo, gabus ir protingas kokerspanielis mėgsta dirbti su žmogumi. Mokyti patariama tik įsigijus, tačiau rimtai dresuoti galima šuniukui sulaukus 4, 5 mėnesio. Tiesa, svarbu šuns sumanumą nukreipti protinga linkme bei suvaldyti jo veržlią prigimtį.
Bendravimas su žmonėmis. Puikiai sutaria su žmonėmis, yra itin draugiškas. Jei namuose jau turite šuniuką – ne bėda, nes anglų kokerspanielis nėra agresyvus, jis puikiai sugyvena su kitais šunimis. Eidami pasivaikščioti būtinai pasiimkite šuniuką kartu, jam labai patiks jus lydėti, kartu vaikščioti ir bėgioti. Nupirkite jam specialių žaislų kiemui, kartu su juo pažaiskite, jis su didžiausiu malonumu atneš jums grobį. Kadangi spanieliams labai patinka bėgioti laisviems – niekada nebandykite jo sugauti. Atminkite, jog šuo bus už jus greitesnis, be to, jūsų norą jį sugauti šuniukas supras kaip žaidimą ir pas jus neatbėgs. Nuo mažens mokykite komandų, tokių kaip: „Pas mane!“, „Sėdėt!“, tuomet nevargsite su šuniuko nepaklusnumu. Dresiruokite savo šunį taip, kad kiekvieną kartą jis pas jus atbėgtų su džiaugsmu. Šuniui paklusus ir atsiliepus į jūsų komandą, pagirkite jį, duokite skanėstą. Teisingai dresuojant jūsų šuniukui pavadėlio gali prireikti labai retai. Suprantama, kad gražiai elgtis be pavadėlio daug lengviau išmoks mažas šuniukas nei suaugęs šuo.
Išvaizda. Jauno anglų kokerspanielio šuns viršugalvis yra gana kupoliškas, jis šuniui augant suplokštėja. Palyginti su amerikiečių kokerspanieliais, anglų kokerspanielio galva yra mažiau išgaubta. Kvadratinis snukis su ryškiomis rudomis akimis, pasižyminčiomis protingu, linksmu ir meiliu žvilgsniu, yra ypač mielas. Šis šuo turi labai ilgas, nulėpusias ausis, kurias ėdant kartais sumerkia į dubenį. Liemuo tvirtas, juosmuo trumpas, strėnos plačios, raumeningos, nugaros linija tiesi, nuožulnesnė link uodegos. Tvirtų kaulų priekinės kojos neilgos, tačiau labai stiprios; šuns judesiai energingi, laisvi. Uodega auga žemiau nugaros linijos. Anglų kokerspanieliai pasižymi kailio spalvų įvairove.
Mityba. Kokerspanielių mitybą reikia labai prižiūrėti, nes jie linkę tukti. Nutukusį gyvūną kamuoja inkstų, širdies, sąnarių ir kitos ligos. Rekomenduojama šuniukus šerti sausu, visaverčiu, subalansuotu ėdalu, skirtu specialiai kokerspanieliams arba parinktu atsižvelgiant į šuns amžių, veislės dydį ir gyvenimo būdą. Tai padės užtikrinti gerą organizmo būklę, išvengti sveikatos sutrikimų ir viršsvorio. Negerai dažnai keisti ėdalo rūšį. Jei jau pradėjote naudoti vienos rūšies ėdalą, geriau jo nekeiskite. Perkant šuniuką reikia pasiteirauti, kokiu ėdalu šuniukas buvo šeriamas, tuomet išvengsite mažylio skrandžio sutrikimų. Suaugusio, vidutinio dydžio šuns galimas racionas: kalorijos – 900 g, konservuotas maistas/kruopos – 450 g mėsos/150 g kruopų, šlapias maistas – 300 g, sausas maistas – 260 g. Prieš duodami ėdalą ant pakuotės paskaitykite, koks kiekis reikalingas jūsų šuniukui.
Priežiūra. Anglų kokerspanielio kailis kiek banguotas, su gausiomis nuokaromis ir tankia pavilne, todėl šiam kailiui reikalinga kiek didesnė priežiūra. Galvos ir nugaros plaukų geriau nekirpti mašinėle, tose vietose negyvi plaukai yra nupešami. Geriau veskite šuniuką apkirpti pas šunų kirpėją, jie žino, kaip taisyklingai tai padaryti. Galite paprašyti, kad kirpėjas paaiškintų, kaip tai daryti, tada patys galėsite taisyklingai tvarkyti savo augintinio kailį. Reguliariai kirpkite plaukus tarpupirščiuose ir patrumpinkite ilgus letenų plaukus, tai ypač naudinga rudenį. Vasaros metu apkarpykite augintinio plaukus pažastyse, kad nešustų. Kokerspanielio kailį reikia šukuoti ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Puiku, jei atrasite laiko pašukuoti kiekvieną dieną, nes ausų ir kojų plaukai susivelia ypač greitai. Iš pradžių šukuojama metalinėmis šukomis, po to – šepetuku. Maudyti šį šunį patariama specialiu šunų šampūnu su balzamu, ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
Sveikata. Anglų kokerspanieliai dažnai serga ausų infekcijomis. Šios veislės šunų ausys yra labai ilgos ir yra labai arti žemės, tad į jas greitai prilenda purvo, vabalų ir net erkių, jie gali patekti į šuns ausų kanalą ir sukelti netgi apkurtimą. Dėl to ausis reikia apžiūrėti kiek galima dažniau. Taip pat gerai išvalykite ausis po maudynių, kad nepribėgtų vandens. Jeigu pastebėsite, kad šuniukas visur trina savo galvą arba kasosi prie ausų, nedelskite ir vežkite jį pas veterinarą, tai gali būti prasidedantis ausų uždegimas. Neleiskite šuniukui iškišti galvos pro langą važiuojančiame automobilyje, nes gali greitai perpūsti ausis ir patekti nešvarumų į akis.
Dar anglų kokerspanieliai dažnai serga akių ligomis ir virškinimo sistemos sutrikimais. Į dideles akis prisirenka daug nešvarumų, jos gali pradėti ašaroti. Prižiūrėkite akis atidžiai, valykite ramunėlių nuoviru (šviesina plauką, netinka tamsiaplaukiams) arba vata, pavilgyta šiltame vandenyje. Valykite itin atsargiai, neužgaudami šuns. Jeigu ašarojimas nepraeina, kreipkitės į veterinarą.
Galimos spalvos. Juoda, juoda-balta, rausvai ruda-balta, rausvai ruda, aukso sp., ruda, ruda-balta, ruda-marga, oranžinė-balta, oranžinė-marga, citrinos-balta, citrinos-marga, sabalo ir sabalo-balta. Šiose kombinacijose dažnai pasitaiko gelsvai rudų dėmių.
Kokios spalvos yra priimtinos? Anglų kokerspanielio standartas išlieka įvairus. Labiausia priimtina, kad dalis spalvos būtų ryški, pastebima ir marga. Juodos pėdos ant vienspalvio kailio yra nepageidaujamos, bet šiek tiek baltos spalvos ant kaklo yra priimtina. Juoda ir gelsvai ruda bei rausvai ruda ir gelsvai ruda vertinama kaip vientisa spalva.
Parodiniai šunys. Šuniuką parodai turite ruošti nuo pat mažens. Pratinkite prie gerų manierų, kad leistų apžiūrėti dantis ir lytinius organus. Išmokykite tiesiai ir ramiai stovėti ant staliuko, išdidžiai bėgti ristele šalia jūsų. Šuo negali būti velkamas per prievartą, turi būti gerai nusiteikęs, nesipriešinti apžiūrimas. Šunį parodai reikia ruoštis iš anksto – išmaudyti ir apkirpti reikia prieš 1–2 savaites. Iki parodos šuns kailį labai puoselėkite, kad nesusiveltų ir labai neišsipurvintų. Prieš parodą negalima šuns šerti, kad nepridergtų ringe, jeigu taip atsitiko, nedelsiant viską sutvarkykite (visada turėkite su savimi maišelius fekalijoms surinkti). Šuniukas parodoje gali dalyvauti nuo 6 mėnesių, privalo turėti kilmės dokumentus, skiepų pasą ir būti sveikas. Šuo, neturintis ko nors iš išvardytų dalykų, į parodas nevedamas.
Trūkumai. Kampuota kaukolė. Per daug garbanotas kailis. Vienspalvių šunų baltos dėmės ant krūtinės ir pėdučių. Praskėstos letenos. Per aukštai iškelta uodega. Neryški pakaktė. Dantų trūkumas. Kriptorchizmas. Agresyvumas.
