Dekoratyviniams paukščiams būdinga dažna nuotaikų kaita. Žaismingumą ir meilumą staiga gali keisti visiškas abejingumas. Kartais labai aiški, kartais labai subtili, paukščių kūno kalba gali padėti suprasti, kokie jūsų paukštelio poreikiai ir norai. Paukščio akys, sparnai, uodega, snapas ir bendra laikysena gali daug ką pasakyti.
Akys
Paukščiai gali kontroliuoti savo akių raineles – padidinti ir sumažinti akių vyzdžius. Paukščiai taip daro, kai jie yra susijaudinę, itin kuo nors susidomėję arba kai pyksta, yra išsigandę ar agresyvūs. Vis dėlto norint suprasti augintinio emocijas, tokį akių „blyksėjimą“ reikia vertinti atsižvelgus į aplinką ir paukščio laikyseną.
Garsai
Laukinėje gamtoje paukščiai garsais įspėja apie pavojų, siekia pritraukti poravimosi partnerį, apsaugoti savo teritoriją ar palaikyti socialinius kontaktus. Daugelis dekoratyvinių paukščių turi itin stiprų balsą ir juo bando bendrauti su šeimininkais.
Dainavimas, kalbėjimas ir švilpavimas – šie garsai yra laimės, sveikatos ir pasitenkinimo ženklai. Kai kuriems paukščiams patinka žiūrovai, ir jie dažniau dainuoja, kalba ir švilpauja, kai aplink yra žmonių. Kiti paukščiai tyli, kai juos stebi svetimi.
Čiulbėjimas. Čiulbėjimas gali būti švelnus arba garsus. Tylus čiulbėjimas – pasitenkinimo ženklas. Taip pat tai gali būti bandymas išmokti kalbėti. Garsiai čiulbėdamas paukštis nori dėmesio. Taip jis jums primena apie save. Laukinėje gamtoje paukščiai dažnai čiulba vakare, prieš miegą. Taip jie susiekia su kitais pulko nariais.
Murkimas. Tai nėra toks pat garsas, kaip kačių murkimas. Tai labiau primena tylų niurnėjimą ir gali būti pasitenkinimo ar susierzinimo ženklas. Norint tiksliai nustatyti paukščio emocijas, reikia atsižvelgti ir į aplinką.
Caksėjimas liežuviu. Caksėdamas liežuviu jūsų paukštis gali taip save linksminti ar prašyti būti palepintas, paimtas ant rankų.
Niurnėjimas. Šį garsą leidžia ne visi paukščiai. Tai yra agresijos ženklas. Jeigu jūsų paukštis taip daro, patikrinkite jo aplinką ir pašalinkite tai, kas galėtų jam trukdyti. Niurnantys paukščiai neturėtų būti imami ant rankų, nes tuo metu jie nenori būti liečiami.
Sparnai
Sparnai skirti ne tik skraidyti. Jie taip pat yra bendravimo priemonė.
Plasnojimas sparnais. Plasnojimas sparnais – tai priemonė gauti jūsų dėmesį, išreikšti laimę ar tiesiog pasimankštinti. Paukščiai dažnai paprasčiausiai iškelia sparnus. Taip jie rąžosi ar atsivėsina.
Sparnų vartymas. Taip paukštis gali tiesiog kedenti plunksnas. Taip pat tai gali reikšti, kad jis piktas ar jaučia skausmą. Sparnų vartymas ir pečių kilnojimas kartu su galvos linksėjimu reiškia, jog paukštis nori dėmesio arba lesti.
Nuleisti sparnai. Jaunesniems paukščiams tai yra įprastas veiksmas, taip jie mokosi valdyti sparnus. Jei sparnus nuleidęs tupi nebe jaunas paukštis, tai gali būti ligos ženklas. Jeigu paukštis buvo neseniai išmaudytas ar fiziškai įsitempęs, jis gali nuleisti sparnus iš nuovargio arba kad nudžiūtų plunksnos.
Plunksnos
Paukščiai pašiaušia plunksnas valydami jas snapu. Tai padeda išvalyti įvairius nešvarumus. Kartais paukščiai pašiaušia plunksnas, kad atsikratytų įtampos arba kai jiems yra šalta. Jeigu plunksnos lieka pašiauštos ilgesnį laiką, tai gali būti ligos požymis. Tokiu atveju reikia veterinaro apžiūros.
Uodega
Mojavimas. Paukštis, taip pat kaip ir šuo, gali mosuoti uodega norėdamas pasakyti, kad džiaugiasi jus matydamas. Mojavimas uodega gali būti ir būsimo tuštinimosi ženklas.
Vartymas. Uodegos vartymas yra laimės ženklas. Jūs tai galite pamatyti, kai paukštis džiaugiasi jus matydamas, žaidžia su savo mėgstamu žaislu ar gauna gardėsį.
Pasišiaušusi uodega. Uodegos plunksnų išskleidimas dažnai rodomas kartu su kitais ženklais, kurie reiškia agresiją ar pyktį. Taip paukštis parodo savo jėgą ir energiją.
Kojos ir pėdos
Trepsėjimas pėda. Kai kurie paukščiai, ypač kakadu, trepteli pėda norėdami parodyti dominavimą savo teritorijoje. Tai nutinka tada, kai jie jaučia, kad į jų teritoriją yra kėsinamasi.
„Silpnos“ kojos. Kai kurie paukščiai, kurie nenori stovėti ar tupėti patys, pademonstruoja, kad jų kojos silpnos. Taip gali nutikti, kai paukštis buvo laikomas ant rankų ir po to padedamas į narvą. Šis manevras yra priešinimosi ženklas. Tokiu atveju paprasčiausiai palaikykite savo paukštuką rankose ilgiau. Kai jis nuspręs, kad gavo pakankamai dėmesio, jo kojos staiga taps pakankamai stiprios tupėjimui. Kai kurie paukščiai labai įpranta taip prašyti šeimininko švelnumo.
Kabėjimas žemyn galva. Kai kuriems paukščiams tai yra natūralus elgesys. Tai rodo, jog paukštis yra laimingas ir patenkintas savo aplinka.
Narvo dugno krapštymas. Toks veiksmas būdingas tokių rūšių paukščiams, kurie lesalo ieško ant žemės. Jie instinktyviai krapšto narvo dugną tarsi viščiukai.
Snapas ir galva
Snapu paukštis taip pat bendrauja.
Džerškėjimas. Snapo džerškėjimas dažniausia yra pasitenkinimo ženklas. Dažniausia jis yra girdimas, kai paukštis miega. Šis garsas pasigirsta abiejų snapo pusių vienos į kitą trynimo metu. Kai kurie ekspertai teigia, jog paukščiai snapą trina, kad išlaikytų gerą jo būklę.
Klaksėjimas. Snapo klaksėjimas gali reikšti kelis dalykus. Jei paukštis suklaksi vieną kartą ir įsmeigia į jus savo akis, jis sveikinasi. Jeigu suklaksi kelis kartus iš eilės, jis jums duoda įspėjimą. Tuo metu nereikėtų paukščio imti ant rankų.
Valymasis. Įprastai pastebimas po palesimo. Dažniausiai paukštis valysis savo snapą į laktą, į narvo grindis ar šonus. Kai kurie paukščiai taip žymi savo teritoriją. Tai gali nutikti tada, kai paukštis laikomas patalpose, kur netoliese yra kitų paukščių.
Kandžiojimasis. Norint suprasti tokio elgesio priežastis, svarbu stebėti paukščio elgesį ir aplinką. Galbūt jis bijo, pyksta ar nori apginti savo teritoriją.
Kramtymas. Paukščiai kramto instinktyviai, palaikydami gerą snapo būklę, žaisdami. Augintiniui duokite kramtyti tinkamų žaislų, kurie jam būtų įdomūs. Taip apsaugosite savo paukštį nuo netinkamų daiktų prarijimo.
Atrajojimas. Jeigu paukštis žiūrėdamas į jus atryja lesalą tai reiškia, jog jis jus labai myli. Paukščiai taip maitina savo jauniklius. Vienas kitam lesalą atrajoja ir poravimosi partneriai, taip sustiprindami tarpusavio ryšį.
Išsižiojimas. Vienas iš paukščių tarpusavio žaidimų yra imtynės snapais. Jie išsižioję sugriebia vienas kito snapus ir žaisdami grumiasi.
Galvos linksėjimas. Paukščiai, kurie nori gauti dėmesio, gali linguoti galvą pirmyn ir atgal.
Laikysena
Bendra kūno laikysena yra labai svarbi norint suprasti, ką paukštis nori jums pasakyti.
Atsipalaidavimas. Jei paukštis tupi atsipalaidavęs, tačiau dėmesingas, tai reiškia, kad jis yra laimingas ir patenkintas.
Įtampa. Jeigu paukštis yra dėmesingas, įsitempęs, išskleidęs plunksnas, jis siunčia signalą, kad jam priklauso ši teritorija.
Nusilenkimas. Kai paukštis susigūžia, palenkia galvą į jūsų pusę, tai reiškia, jog jis prašo, kad paimtumėte jį ant rankų ar pakasytumėte.
Nuleista galva. Jei paukštis yra susigūžęs, nuleidęs galvą žemyn, neįsitempęs ir pakėlęs sparnus, jis bando patraukti dėmesį.
Agresija. Jei paukštis yra susigūžęs, nuleidęs galvą žemyn, pašiaušęs uodegos plunksnas, įsitempęs, muistosi iš šono į šoną, jis duoda įspėjimą ir provokuojamas gali kirsti. Jeigu, be anksčiau išvardytų požymių, paukštis dar ir skubiai eina link jūsų, geriausia pasišalinti iš patalpos ir duoti laiko paukščiui nurimti.
Gulėjimas ant nugaros. Šis veiksmas nebūdingas laukiniams paukščiams, tačiau kai kurie dekoratyviniai paukščiai gali atsigulti ant nugaros ir netgi miegoti tokioje pozicijoje. Taigi tai yra visiškai normalu.
Tuštinimasis. Prieš tuštinimąsi paukštis gali paeiti keletą žingsnių atgal, pritūpti ir pakelti savo uodegą.
Kai kurios paukščių kūno kalba perduodamos „žinutės“ gali būti labai aiškios, suprantamos. Tačiau yra ir subtilių kūno kalbos ženklų, kuriuos suprasti reikia patirties. Bendraukite su savo paukščiu, stebėkite ir stenkitės išsiaiškinti jo kūno kalbą. Taip jūsų draugystė taps dar tvirtesnė ir malonesnė.
Parengta pagal užsienio spaudą
